- lėlininkas
- lėliniñkas, -ė smob. (2) BŽ221, lė̃lininkas (1) K 1. N, K kas prekiauja lėlėmis. 2. lėlių teatro aktorius, direktorius: Viena pagarbioji matrona pareiškė lėlininkui, kad rytoj ji čia atvesianti dvi dukteris rš. Aktorius lėlininkas pagriebia po pažastim besikepurnėjančią dainininkę ir ją nusineša sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
